„Jeigu kostiumai valdo mus, o kostiumus – virvutės, tai kas
valdo virvutes? Burbulas, kuris apglėbęs laiko mūsų Pasaulį? Gal ir burbulas –
juk virvutės nusileidžia iš burbulo sferos skliauto viršaus. AHA. O kas tada valdo
mūsų Burbulą?“. Taip susimąstęs Žirafa išžingsniavo iš akacijų giraitės. Priemiškio
šešėlyje žaidė Mažylis su draugais.
-
Sveikas, Žirafa, - pamojo iš tolo juoda pūkuota letenėle
Mažylis, - ar prisijungsi prie mūsų žaidimo?
-
Ačiū, Mažyli, kad vėliau – dabar turiu rasti
atsakymą į Visatos reikšmės klausimą.
-
Visatos?!
- Kas valdo mūsų Burbulą.
-
Ėėė... o kas valdo mūsų Burbulą? – Mažylis
sustingo vietoje ir kamuolys atsitrenkė į jo šoną.
- Valio! Išmušiau tave, Mažyli, iš kvadrato – eik į galą, - sumojavo
kanopomis Vienaragis ir atsistojo piestu ant dviejų užpakalinių kojų.
-
Argi ne mes, kurie gyvename šiame Burbule, jį
valdome? – Mažyliui pasišiaušė kailiukas nuo minties, kad kažkas nematomas gali
stumdyti ir sukinėti jų Burbulą kaip nori. – Taigi be mūsų nieko daugiau nėra.
-
O iš kur tu žinai, kad nėra?
- Taigi pats pagalvok – tam, kad pajudintum tokį
didelį Burbulą kaip mūsiškis, turi būti už jį dar didesnis. Žiūrėk – štai mūsų
kvadrato kamuolys. Ar gali skruzdėlė griebti šį kamuolį ir sviesti į kvadrato
centrą taip, kad jame stovintis žaidėjas jo nepagautų? – Mažylis praėjo pro
užribyje stoviniuojantį komandos draugą Morteną. Visgi susigriebė, atsisuko, užrietė
snukutį į viršų, kad geriau matytų šimtą rudų akių: Atleisk, Mortenai, čia ne
apie Tave. Tu – didelis skruzdėlys. Aš apie tavo mažąsias pusseseres. Bet argi
tu sugebėtum pajudinti mūsų Burbulą?
Mortenas papurtė galvą ir įsižeidęs nuropojo šešiomis kojomis atgal į gigantišką skruzdėlyną, kurio viršūnė kyšojo virš akacijų giraitės vakaruose. Žirafa pažiūrėjo pavymui ir numykė:
-
Aš taip negalvoju. O gal mūsų Burbulas yra toks mažutis, kad mes
net nepastebime gigantiškų dalykų vykstančių Visatoje? Ką tu žinai, kas randasi
Burbulo išorėje?
-
Kaip kas – kiti Burbulai, kuriuos matome
praskriejant. Vieni šviečia ir per teleskopą galime matyti jų gyventojus. Kiti
tamsūs – ten pripažįstu, nežinau kas gyvena. Bet niekad nemačiau jokio
gigantiško gyvio, spardančio, svaidančio ar kitaip sukinėjančio burbulus. Tai
galvoju, kad burbulų niekas nevaldo.
Bumpt! Kamuolys atlėkė ir pataikė Mažyliui į kitą šoną.
-
Mažyli! Tu ateini ar ką? Tavo eilė mesti!
-
Einu!
Tuoj! – Mažylis
pasisuko į Žirafą, - Kai rasi atsakymą, pasidalinsi su manim?
-
Mažyli, tu kaip ištikimas filosofijos gerbėjas,
sužinosi atsakymą pirmas!
2017-05-03 Kaunas. Marius Mikulėnas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą